Statybos sąnaudos Lietuvoje toliau auga. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. rugpjūtį statybos sąnaudų elementų kainos per mėnesį padidėjo 0,9 proc. Spalį paskelbta eksperimentinė rugsėjo prognozė rodo, kad statybinių medžiagų ir gaminių kainos per metus ūgtelėjo 2,6 proc.
Vis dėlto šie rodikliai pasako daugiau apie bendrą rinkos kryptį nei apie konkretaus objekto statybos kainą. Projektui gerokai svarbiau, kiek darbų jau sutarta, kokie pirkimai dar laukia ir ar anksčiau patvirtinta sąmata atitinka šiandieninius rangovų pasiūlymus.
Generalinės rangos ir statybų valdymo srityse veikiančiai „Indema“ tai tiesiogiai aktualūs klausimai. Statybos kainą lemia ne tik medžiagų ar darbų įkainiai, bet ir tai, kaip organizuojami pirkimai, koordinuojami rangovai bei valdomi projektiniai pakeitimai.
Kainų augimas ne visiems projektams reiškia tą patį
Du panašios vertės statybų projektai gali susidurti su visiškai skirtinga kainų rizika.
Jeigu viename objekte didžioji dalis rangos darbų jau sutarta fiksuotomis kainomis, rinkos pokyčių poveikis priklausys nuo sutartinių sąlygų ir galimų darbų pakeitimų. Kitame projekte, kuriame pagrindiniai pirkimai dar nepradėti, galutinę kainą lems būsimi tiekėjų ir subrangovų pasiūlymai.
Svarbu ir tai, kad atskirų darbų kainos nebūtinai kinta vienodai. Bendras statybos sąnaudų indeksas neparodo, kiek konkrečiu laikotarpiu pasikeitė tam tikros inžinerinės įrangos, konstrukcijų ar specializuotų rangos darbų kaina.
Todėl statistinis kainų augimas neturėtų būti automatiškai pritaikomas visai projekto sąmatai. Didesnę reikšmę turi dar nesutartų darbų vertė ir konkrečių pirkimų sąlygos.
Patvirtintas biudžetas dar nereiškia užfiksuotos kainos
Viena svarbiausių rizikų atsiranda tarp sąmatos parengimo ir rangos sutarčių sudarymo.
Šis laikotarpis didesniuose projektuose gali užtrukti, o dalis sąmatos pozicijų ilgą laiką lieka pagrįstos preliminariais įkainiais. Gavus aktualius tiekėjų pasiūlymus gali paaiškėti, kad anksčiau numatyta suma nebeatitinka rinkos.
Tokiu atveju svarbu ne tik nustatyti kainų skirtumą, bet ir įvertinti galimus sprendimus.
Pavyzdžiui, alternatyvios inžinerinės įrangos pasiūlymas gali būti pigesnis, tačiau jos pakeitimas gali pareikalauti papildomų projektinių sprendinių korekcijų, derinimų ar paveikti įrangos pristatymo terminus. Vien mažesnė įsigijimo kaina dar nereiškia mažesnės galutinės projekto vertės.
Tokios situacijos parodo, kodėl statybų biudžeto kontrolė negali būti atskirta nuo projektavimo, tiekimo ir darbų grafiko valdymo.
Ką tai reiškia planuojant 2027 m. statybas?
2026 m. statistiniai duomenys patvirtina kainų augimo tendenciją, tačiau savaime neparodo, kiek statybos kainuos kitais metais.
Planuojant 2027 m. projektus, svarbu įvertinti numatomą darbų pradžią, pagrindinių pirkimų laiką ir tai, kuri biudžeto dalis dar nepriklauso nuo sudarytų sutarčių. Atskirai reikėtų vertinti ir galimą projektinių sprendinių keitimą, nes dėl jo atsirandančios papildomos išlaidos nėra tas pats, kas rinkos kainų augimas.
„Indema“ veikla apima generalinę rangą, statybų valdymą ir inžinerinius sprendimus, todėl projekto biudžetas vertinamas platesniame statybos proceso kontekste. Rangovų koordinavimas, pirkimų planavimas ir techninių sprendinių suderinamumas yra tarpusavyje susiję: vienos dalies pakeitimai gali paveikti kitas.
Užsakovui svarbu turėti ne tik patvirtintą sąmatą, bet ir aiškų vaizdą, kiek projektas turėtų kainuoti jį užbaigus. Tam reikia įvertinti jau patirtas išlaidas, sutartinius įsipareigojimus, likusių darbų kainą ir patvirtintus pakeitimus.
Būtent šis skirtumas tarp pradinio biudžeto ir prognozuojamos galutinės kainos leidžia laiku pastebėti finansinius nukrypimus – dar tada, kai yra galimybė priimti sprendimus, o ne tik fiksuoti papildomas išlaidas.